Populiariausi saldikliai.

Ir kodėl ant viršelio pozuoja kanelės? Atsakymas – ilgai galvojau, kokią nuotrauką pasirinkti šiam įrašui ir ilgai nesugalvojau. Bet.. prieš porą savaičių pirmą kartą kepiau kaneles ir, manau, pavyko visai neblogai. Tad ta proga ir nes nežinau, kokią nuotrauką panaudoti – naudoju kanelių. Kanelėse daug cukraus -> cukrus -> saldiklis – taip, kad gal baisiai neprašoviau (nors apie cukrų nerašiau) + gal kanelės labiau patrauks Jūsų akį nei hmm.. saldiklių nuotraukos.
Įrašas apie populiaurius saldiklius, kurie turi mažai kalorijų, o  apie cukrų (populiariausį saldiklį) gal kitą kartą.

Daugumai žodis “SALDIKLIS” asocijuojasi su nenatūralumu ir yra dažnai apibrėžiamas kaip sintetinis cheminis junginys. Ištikrųjų, saldiklis yra bet kokia saldaus skonio medžiaga ar tai bebūtų cukrus, vaisiai ar susintetinti junginiai. Pastarieji dažnai neturi jokios maistinės vertės (t.y. kalorijų) ir yra plačiai naudojami saldinant gaiviuosius gėrimus, baltyminius batonėlius ir kitus maisto produktus, kurių etiketės rėkia “mažiau cukraus”, “be cukraus”, “be kalorijų”. Dauguma dirbtinių saldiklių, nors ir neturi kalorijų, sukelia chemines reakcijas ir yra metabolizuojami, labai retas junginys iš organizmo pašalinamas nepakitęs (t.y. nesukėlęs fiziologinio atsako). Šiame įraše rasite trumpai aprašytus pačius populiariausius saldiklius, kurie beveik neturiu kalorijų.

Steviozidas. Natūralus saldiklis, išskiriamas iš stevios augalo lapų. Steviozidas yra apie 300 kartų saldesnis už cukrų, tačiau neturi kalorijų, nesukelia insulino ir gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo. Taip yra todėl, kad steviozidas yra labai silpnai absorbuojamas, tik patekęs į žarnyną jis metabolizuojamas žarnyno bakterijų. Steviozido metabolitai organizme nesikaupia ir yra pašalinami. Taip, kad steviozidas yra puikus cukraus pakaitalas, neturintis šalutinio poveikio.

Eritritolis. Tai natūralus cukraus alkoholis, priskiriamas polioliams ir atitinka 60-80 % cukraus saldumo. Jis natūraliai randamas kai kuriuose vaisiuose (kriaušėse, vynuogėse, arbūzuose) ir fermentuotuose maisto produktuose. Eritritolis yra populiariausias cukraus alkoholis, kadangi turi mažiausiai kalorijų. 1 g turi 0-0,2 kcal, tuo tarpu kiti alkoholiai 1 g ksilitolis ir sorbitolis turi 2,4 ir 2,6 kcal atitinkamai. 90 % eritritolio patenka į kraujo sistemą nepasiekę žarnyno ir tiek eritritolio pasišalina iš organizmo su šlapimu nesukėlę jokio fiziologinio atsako. Likę 10 % metabolizuojami bakterijų žarnyne, tad suvartojus tik didelę dozę (virš 50 g per parą) gali pasireikšti šalutiniai efektai kaip diarėja ar pilvo skausmas. Sąsajų tarp eritritolio vartojimo ir konkrečių ligų nėra nustatyta.

Cukralozė. Saldiklis, neturintis kalorijų,  susintetintas iš cukraus (sacharozės) ir už jį apie 400-700 kartų saldesnis. Priimtina paros dozė 5 mg/kg kūno masės. Nors cukralozės metalobizmo laipsnis labai žemas, visgi ji sukelia fiziologinį atsaką. Atlikus tyrimus tiek su žmonėmis tiek su gyvūnais nustatyta, jog vartojimas sukelia insulino kiekio pokyčius. Tačiau tyrimai kontraversiški, atsakas nustatomas ne pas visus tiriamuosius. Šiuo metu tvirtų įrodymų, jog cukralozė yra žalinga žmogui nėra, tačiau atlikus eksperimentus su gyvūnais nustatyta, jog cukralozės vartojimas mažina gerųjų žarnyno bakterijų kiekį ir skatina prouždegiminių genų raišką bakterijose, kurios gyvena žarnyne, ko pasekoje sukeliami uždegimai. Cukralozė yra netinkama naudoti kepinių gamyboje, kadangi aukštoje temperatūroje sugeneruojami chloropropanoliai, kurie potencialiai pasižymi toksiniu poveikiu. Nors tvirtai žala neįrodyta žmogui ir galbūt vartojimas nepakenks ateities kartoms, tačiau daugėja tyrimų, kurie tiria žmonių grupes vartojančias cukralozę ir kitus saldiklius ir nevartojančias. Rezultatai rodo, jog vartojantys pasižymi sumažėjusiu gerųjų bakterijų kiekiu žarnyne, blogesne gliukozės tolerancija.

Aspartamas. Aspartamas yra dipeptidas sudarytas iš dviejų aminorūgščių: aspartato ir fenilalanino. Šis dipeptidas yra 200 kartų saldesnis už cukrų ir nepasižymi kartumu ar kokiu kitu specifiniu skoniu, todėl plačiai naudojamas. Jo rasite visuose gaiviuosiuose gėrimuose, kurie neturi kalorijų ar turi jų labai nedaug (kaip dabartiniame parduotuvėse parduodamas sprite). Aspartatas ir fenilalaninas yra natūralios aminorūgštys, kurios kaip ir kitos organizme atlieka statybinę funkciją, tačiau į kraują greitai patenkantis fenilalaninas blokuoja kitų, esminių, aminorūgščių transportą į smegenis, todėl sumažėja serotino ir dopamino kiekiai jose. Be to,  skaidant aspartamą organizme susidaro ir šalutinis produktas – metanolis. Nedideli fiziologinio metanolio kiekiai organizmui žalos nedaro. Jums reiktų išgerti daugiau nei 10 skardinių kolos, kad viršytumėte aspartamo/metanolio dienos normą. Tačiau atlikus mokslinius tyrimus iškelta prielaida, jog pastovus aspartamo vartojimas (nors ir neviršijant paros normos) siejamas su neurodegeratyvinėmis ligomis ir vėžiu. Bet jeigu atvirai, šiais laikais beveik viską galima su šiomis ligomis susieti 🙂 labai sunku eksperimentui parinkti kontrolinę grupę, kuri būtų tikslinga ir dėl kažkokių kitokių kriterijų jos nariai nebūtų linkę į tam tikras ligas. O atliekant eksperimentus su gyvūnais dažnai naudojamos labai didelės dozės siekiant nustatyti efektą ir gautus rezultatus nėra taip lengva ir nevisada teisinga ekstrapoliuoti žmogui.

Ciklamatas. Dirbtinis saldiklis, susintetinas iš cikloheksilamino sulfonilinimo reakcijos metu, neturintis jokios maistinės vertės. Šis saldiklis apie 30-50 kartų saldesnis už cukrų ir išlieka stabilus kaitinant priešingai nei cukralozė bei yra labai pigus. Ciklamatas dažnai naudojamas kartu su kitu saldikliu, sacharinu, skonio pagerinimui. Šis saldiklis uždraustas kaikuriuose šalyse (Lietuvoje vartojamas) dėl ankstesnių tyrimų, kuriais įrodyta, jog didelis ciklamato vartojamas  siejamas su šlapimo pūslės vėžiu graužikuose. Dabartiniais tyrimais nėra tvirtų įrodymų, kad ciklamatas yra pavojingas žmogui. Bet kaip ir minėjau šiais laikais kažką tvirtai įrodyti, kas siejasi su mityba, yra labai sudėtinga. Tačiau yra žinoma, kad graužikų žarnyne esančios bakterijos metabolizuojant ciklamatą  sugeneruoja cikloheksaminą (potencialų kancerogeną), kaip dėl žmogaus dar nėra aišku. Aš vis dėl to ciklamato vengčiau, nes jei jis galimai metabolizuojamas į potencialų kancerogeną – tai nėra smagu.

Maltitolis, ksilitolis, sorbitolis. Jau minėti, kiti plačiai naudojami cukraus alkoholiai, turintys šiek tiek kalorijų. Šie cukraus alkoholiai yra didesnės molekulės už eritritolį ir organizme sukelia stipresnį fiziologinį atsaką. To rezultatas pilvo skausmai ir viduriavimas, tad šiais saldikliais piknaudžiauti tikrai nevertėtų. Nors ksilitolis iš šių saldiklių yra toleruojamos geriausiai ir rekomenduojama didesnė paros norma nei maltitoliui ar sorbitoliui, kurių nepatartina suvartoti daugiau nei 30 g per dieną. Svarbu paminėti, kad ksilitolis nesumažina gerųjų žarnyno bakterijų skaičiaus. Konkrečių tvirtų sąsajų tarp minėtų saldiklių ir ligų nenustatyta.

Tikiuosi šis įrašas buvo Jums naudingas 🙂
Rašiau šį įrašą per kelis kartus su ilgomis pertraukomis, tad šaltinių neišsaugojau :/

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

4 + thirteen =