Mikrobiota ir trumpos grandinės riebalų rūgštys.

Noriu Jums papasakoti apie žmogaus mikrobiotą ir kokią reiškmę ji turi mūsų savijautai. Labai susidomėjau šia tema ir nusprendžiau parašyti informatyvių įrašų tiek sau tiek Jums. Šiandien noriu Jus supažindinti su mikrobiota, jos maistu bei kokią įtaką ji daro mums. Medžiagą,kurią skaičiau surašysiu įrašo gale 🙂

MIKROBIOTA IR JOS FUNKCIJOS

Tad pradėkime.. Mikrobiota – tai visi mikroorganizmai gyvenantys ant mūsų kūno ir jame, įskaitant bakterijas, mieles, bakteriofagus, virusus. Jų skaičius varijuoja tarp kiekvieno individo ir priklauso tikriausiai nuo visko: streso, mitybos, genetinių faktorių, fizinio aktyvumo ir dar nuo ko sugalvosit, vis tiek – tiks. Žmogaus kūne ir ant jo apytiksliai gyvena 39 trilijonai mikroorganizmų, kai tuo tarpu pats žmogus turi apie 30 trilijonų ląstelių. Didžiausią įtaką mums turi trilijonai žarnyne gyvenančių mikroorganizmų, kurių yra per 1000 skirtingų rūšių. Šie mikroorganizmai sąveikauja tarpusavyje ir su žmogumi taip moduliuodami esminius biologinius procesus kaip imuninės sistemos brendimas, gliukozės ir riebalų metabolizmas ir t.t. Viena svarbiausių funkcijų yra imuninės sistemos reguliacija. Gerosios bakterijos užkerta kelią patogeninių bakterijų plitimui sintetindami antimikrobinius peptidus,  modifikuodami pH, darydami įtaką ląstelių signaliniams keliams ir taip nukonkuruodami žalingus mikroorganizmus.

Žarnyno mikrobiota turi įtakos ir smegenų bei proto vystymuisi. Eksperimentai su gyvūnais rodo, kad nesant išvystytai žarnyno mikroflorai stebimi ne tik  smegenų struktūros vystymosi defektai, bet ir nenormalus protinis vystymąsis. Ištikrųjų centrinė nervų sistema tiesiogiai sąveikauja su virškinamuoju traktu mainydamasi informacija. Įdomu tai, kad net daugiau negu 90 % serotonino ir 50 % dopamino (laimės hormonų)  yra susintetinama žarnyne gyvenančių bakterijų. Alkio kontrolė taip pat priklauso nuo mikrobiotos ir jos metabolitų kompozicijos.

Iš tiesų kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiota pradeda formuotis gimstant. Jos kompozicija priklauso nuo gimdymo būdo (natūralaus ar cezario pjūvio), žindymo metodo, atjunkimo periodo ir išorinių faktorių kaip antibiotikų vartojimas ankstyvame amžiuje. Šie veiksniai yra kritiniai ir nulemia mikrobiotos kompoziją, kuri sulaukus trijų metų jau atitinka suaugusio ir išlieka sąlyginai stabili gyvenimo metu. Aišku, ji gali kisti dėl atitinkamos mitybos, valgymo įpročių, fizinio aktyvumo. Dėl šių visų priežasčių nėra vienos optimalios mikrobiotos kompozicijos, kiekvienas žmogus turi savitą. Nepaisant to žarnyne dominuoja 4 tipai bakterijų – Firmicutes, Bacteroidetes, Proteobacteria ir Actinobacteria, kurie sudaro 63 %, 23 %, 8 % ir 3 % žarnyno populiacijos atitinkamai.

Be to, tuo pat metu, kai vystosi žarnyno mikroflora, vystosi ir su žarnynu susijęs limfoidinis audinys (GALT), kuris sudaro žarnyno epitelio dalį ir skenuoja bei reaguoja į patogenus. Susiformavęs GALT toleruoja žarnyno mikrofloros rūšis, bet ne kitus mikroorganizmus. Taip pat įprastai tampa tolerantiškas maistui ir jo virškinimo produktams, su kuriais susiduria kūdikis, bei žarnyno mikrofloros metabolitams. Nuo GALT priklauso, kam mes esame alergiški, ką toreluojame ir ko netoreruojame.

SKAIDULOS

Nepaslaptis, mikrobiotos maistas yra skaidulos (rekomenduojama paros norma – 25 g; maisto produktai, turintys daugiausiai skaidulų -> čia). Apie jų įvairovę bei svarbą papasakosiu plačiau pradedant nuo apibrėžimo. Maistinės skaidulos tai angliavandenių polimerai, sudaryti iš trijų ar daugiau subvienetų, kurių nesuskaido endogeniniai virškinimo fermentai. Skaidulos yra dviejų tipų – vandenyje tirpios ir netirpios. Būtent tirpios skaidulos kaip beta gliukanai, inulinai, pektinas, fruktooligosacharidai, virškinimui atsparūs krakmolai yra mikroorganizmų maistas. Didelio molekulinio svorio klampios tirpios skaidulos kaip beta gliukanai, pektinai pasižymi vikoziškumu ir formuoja gelio struktūrą virškinamajame trakte, kuri sulėtina gliukozės ir riebalų absorbciją taip sumažindami cholesterolio koncentraciją bei gliukozės kiekį kraujyje po valgio. B-gliukanų randama avižose, miežiuose ir kituose pildo grūdo produktuose, tuo tarpu pektinų daugiau turi vaisiai (apelsinai ir kiti citrusiniai vaisiai, obuoliai, kriaušės, slyvos ir kt.), kaikurios daržovės (morkos, saldžios bulvės, sviestinis moliūgas, pomidorai,  žirniai,  pupelės ir kt.), taip pat pektino daug spanguolėse, gervuogėse.

Neklampiosios tirpios skaidulos kaip inulinai, virškinimui atsparūs krakmolai, fruktooligosacharidai nepasižymi viskoziškumu, tačiau vis tiek yra puikūs prebiotikai. Inulinai ir fruktoligosacharidai natūraliai egzistuoja agavo augale, artišokuose, bananuose, česnakuose ir t.t,  tuo tarpu virškinimui atsparių krakmolų randama grūduose, ankštiniuose augaluose, gumbavaisiuose ir neprinokusiuose vaisiuose.

Netirpios skaidulos kaip celiuliozė, ligninas, chemiceliuliozė taip pat svarbios žmogui. Jos pasiekia gaubtinę žarną nesuvirškintos arba tik dalinai suvirškintos, dėl to tankina fekalijas bei veikia kaip žarnyno „šluota“. Ši funkcija naudinga, kadangi išvalomos žarnyno sienelės nuo įvairių likučių, maistas lengviau juda virškinamuoju traktu, apsisaugoma nuo vidurių užkietėjimo. Netirpios skaidulos randamos sėklose, riešutuose, vaisių/daržovių odelėse, grūdinių kultūrų sėlenose.

Svarbu paminėti, jog atsakas į tam tikras skaidulas yra labai invidualus. Galbūt kaikuriems individams trūksta “keystone” mikrobų rūšių ar tam tikrų mikroorganizmų,utilizuojančių būtent tą substratą. Tačiau tolerancija atitinkamoms skaiduloms  gerėja su laiku, kadangi žarnyno mikroflora prisitaiko prie didesnių atitinkamų maistinių skaidulų dozių. Suvartojus per daug maistinių skaidulų (75–80 g per dieną), gali atsirasti pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas.

Be maistinių skaidulų flavanoidai taip pat turi įtakos žarnyno mikrofloros ir šeimininko (a.k.a. žmogaus) gerovei. Flavanoidai augaluose egzistuoja neaktyvios konjugutos formos. Bifidobacterium, Lactobacillus ir Escherichia šiuos junginius paverčia bioaktyviais. Bioaktyvūs flavanoidai pasižymi antiuždegiminėmis, antioksidantinėmis savybėmis. Taip pat, mikrobiota nukenksmina ir žalingus augaluose esančius junginius kaip oksalatą, kurio randama riešutuose,  uogose,  arbatoje (oksalatas gali prisijungti kalcį ir suformuoti kalcio oksalato kristalus,  kurių akumuliacija sukelia inkstų akmenis).

TRUMPOS GRANDINĖS RIEBALŲ RŪGŠTYS

Kaip minėjau, šie junginiai susidaro mikroorganizmams fermentuojant skaidulas. Pagrindiniai jų yra butiratas,  propionatas ir jau pradžioje minėtas acetatas. TGRR vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant žmogaus metabolizmą  imuninę sistemą, ląstelių dauginimąsi bei kitus procesus. Didžiausia TGRR koncentracija aptinkama žarnyne,  kuriame kolonocitai (storosios žarnos ląstelės) TGRR naudoja kaip energijos šaltinį (ypatingai butiratą) ir taip palaiko struktūrizuotą ir nepažeistą mukozinį sluosknį. Šis apsaugo nuo žalingų mikroorganizmų invazijos bei po to sekančių chroninių uždegiminių ligų ir storosios žarnos vėžio. Kuomet mityba skurdi skaidulomis, žarnyne gyvenančios bakterijos pereina prie alternatyvaus energijos šaltinio – mukozinį sluoksnį sudarančių glikanų. Skaidant juos mukozinis sluoksnis plonėja, taip pat išskiriamas deguonis, kuris yra žalingas butiratą produkuojančioms bakterijoms. Taigi,  butirato ir jį produkuojančių bakterijų vis mažėja, tuo tarpu deguonies didėja ir taip sukuriamos sąlygoms žalingoms bakterijoms daugintis.

Svarbu paminėti, jog TGRR stimuliuoja staigų įgimtų imuninių ląstelių (bazofilų, neutrofilų, euzinofilų) produkciją.  Šios ląstelės kovoja su infekcija mažindamos jos plitimą. Taip pat, TGRR palaiko reguliacinių T ląstelių homeostazę, kuriai sutrikus žarnyne padaugėja uždegiminių reakcijų, gali atsirasti mikrofloros disbiozė.

TGRR gali veikti ne tik lokaliai, bet taip pat gali būti transportuojamos į periferiją kepenų vartų vena.  Nors TGRR koncentracija periferinėje cirkuliacijoje maža, yra žinoma,  kad jos veikia kaip signalinės molekulės ir reguliuoja daugelį biologinių procesų. Pavyzdžiui, acetatas mažina riebalų akumuliaciją adipocituose (riebalų ląstelėse), kepenyse ir gerina toleranciją gliukozei.  Be TGRR, mikrobiota sintetina ir kitus svarbius gyvybei elementus kaip B grupės vitaminus, biotiną, folatą ir prisideda prie magnio, kalcio, geležies įsisavinimo.

BAIGIAMASIS ŽODIS

Tipinė vakarietiška dieta (mažai skaidulų, daug riebalų ir cukraus) keičia mikrobiotos kompoziciją. Tokie pokyčiai gali sukelti chronines uždegimines žarnyno ligas, alergijas, autoimunines ligas, nutukimą ir su juo susijusias patologijas, prisidėti prie storosios žarnos vėžio išsivystymo. Prevencija prieš šias ligas – praktikuoti mitybą, gausią skaidulomis.

NUORODOS (didžioji dalis, ne viską išsisaugojau per ilgą laiką kol parašiau :/)

Už žavią nuotrauką nuopelnai – OpenClipart-Vectors
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK218764/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3614039/
https://www.nature.com/articles/ncomms4611
https://gut.bmj.com/content/67/9/1716
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5433529/
https://healthyeating.sfgate.com/sources-insoluble-fiber-1413.html
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6041804/
https://www.healthline.com/nutrition/9-foods-high-in-resistant-starch#section1
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3614039/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6351938/pdf/microorganisms-07-00014.pdf
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5390821/
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpsyt.2019.00034/full

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

thirteen + sixteen =